vienvingrus

víenvingrus, -i adj. (1) 1. KŽ kuris yra perdėm vingiuotas, labai vingrus; plg. vivingras.

víenvingru n. KŽ. víenvingriai adv. KŽ.

2. D94, KŽ raštuotas: Mano rašteliai, o vienvingrieji, saulei kaitinant dar pablizgėsit N224.